UŽ ORIĄ SENATVĘ

Įrašas 2020-10-18:

“Šiandien po mišių mus aplankė Salomėja ir Nikodemas. Pavaišinome cappuccino kava ir mūsų keptu sūrio pyragu. Salomėja taip džiaugėsi ir vis klausė: kas tą kavą mums atveža už dyką. Atsakiau, kad mes perkame kavytę patys ir džiaugiamės galėdami senjorus vaišinti kiekvieną sekmadienį jau šešerius metus.  “Nu stebūūklai”… atsakė…

Ir susimąsčiau: kaip greitai eina laikas…

Nikodemas lankėsi pirmą kartą. Iš jo gilių išminties akių buvo galima matyti, kad nežino senjoras kaip išreikšti dėkingumą ir pakvietęs mane šalia savęs, rimuodamas tarė:

“Mieloji, tegul niekad veide jums negęsta šypsena,

O laimė ir sėkmė jums tiesia ranką…

Ir niekuomet neapleidžia svei-ka-ta”

Sakė mėgstąs eiliuoti, nes ką jam daugiau veikti, jau daug metų esąs vienišas…

Salomėja ir Nikodemas išėjo. Paliko šilumą ir gerumą mūsų širdyse. Pažadėjo užsukti kitą sekmadienį.

-Jei sveikata leis,- pridūrė.

Netrukus įžengė kita poniutė, kuri paprašė dviejų latte kavos, nes tuoj ateis jos sesuo. Pasiūlėm atsisėti, bet užtikrintai pareiškė, kad palauks jos čia, nes ji sunkiai vaikšto. Palauksim ir mes, ir padėsim užeiti…

Ir tuo pačiu skubame ruošti kavytes, nes atžingsniuoja dar būrelis ponių po mišių.

Ar susimąstėte, kaip eina laikas? Kažkam jis lekia šuoliais, o kai kas dar nori juo ramiai pasidžiaugt. Ir sustabdyti jaukiai akimirkai prie puodelio kavos.

Ačiū visiems, kas prisidedate prie akcijos. Ačiū, tiems, kas ją palaikote, ačiū tiems, kas ja tiesiog džiaugiatės. Ačiū, kolektyvui, kuris senjorus priima ir išklauso.

AČIŪ vienam šauniam jaunam tauragiškiui, nes nuo šiol senjorai prie kavos vaišinsis ir desertu.

AČIŪ!”

Vadovė Justina